nuomaris — núomaris dkt. Jį̃ išti̇̀ko núomaris … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apmirimas — apmirìmas sm. (2) 1. rš pasidarymas negyvam (apie kokią nors organizmo dalį), nekrozė. 2. pasidarymas pusiau mirusiam; užmigimas ilgam laikui: Gyvių apmirimas žiemos metu tęsiasi tam tikrą laikotarpį rš. ║ prk. sustingimas, neveiklumas: Sẽniai… … Dictionary of the Lithuanian Language
apmirinėjimas — sm. (1) nuomaris: Nuo apmirinėjimo neišgydysi Ad. mirinėjimas; apmirinėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
aprieti — 1 aprieti, ja (àpreja), jo tr. 1. N, K, Sut, Š, DŽ1 apkandžioti puolant, pjaunant (ppr. apie pasiutusį šunį, vilką): Šuva nor aprieti J. Jei šuo àpreja, gali galą gauti Vn. Susiedo [pasiutęs] šuo išbėgo į laukus, kad tik neaprietų ko Srv. Tas… … Dictionary of the Lithuanian Language
epilepsija — epilèpsija sf. (1) DŽ med. lėtinė nervų liga, pasireiškianti sąmonės netekimu ir traukuliais, nuomaris … Dictionary of the Lithuanian Language
gaižėti — 2 gaižėti, ėja, ėjo intr. netekti kvapo, uždusti: Vaikas gaižėte užgaižėjo, t. y. užsirėkė, užgarėjo, uždyko, kad nuomaris užpuolė J … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirti — 1 išvìrti, išverda (ìšvira LzŽ), ìšvirė K, J, LVI830, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD193, SD388, B, R, R158, MŽ, MŽ208, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL262 1. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, vartoti): Grybai reikia išvirt… … Dictionary of the Lithuanian Language
kadukas — 3 ×kadùkas (l. kaduk) sm. (2), kãdukas (1) 1. SD80, [K] nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys: Ir ėmė jį kãdukas traukyti Kltn. A kãduku i sergi, ka taip krūpčioji? Vdk. Pamačiau, kad kãdukas trauka, akikės stulpe – nebišgis Užv. 2. kipšas … Dictionary of the Lithuanian Language
liga — 1 ligà sf. (4) 1. SD26 organizmo veikimo sutrikimas, sveikatos pairimas, nesveikata, negalė: Odos, vidurių lìgos DŽ. Augalų ligos rš. Liga prilimpanti, limpanti R327. Ilgiau kaip metą galvos smagenų džiūvimo liga sirgo BsV57. Akmens ligà… … Dictionary of the Lithuanian Language
mirtinis — 1 mirtìnis, ė adj. (2), mir̃tinis (1), mirtinỹs, ė̃ (3b); N, [K] 1. priartinantis mirtį, gresiantis mirtimi: Mirtinė žaizda TTŽ. Gal ne mirtìnė liga buvo [jei nemirė] Dglš. Kad kiekvienas kirtis būt mirtinis! rš. Giltinė ... su ilga ir mėlina… … Dictionary of the Lithuanian Language